* * *

Ilgo, gražaus ir laimingo gyvenimo jai neužtektų. O ji tokį, greičiausiai, kada pasirinks. Tą, kuris piešiamas teptuku, ryškiais kontūrais, aiškiom spalvom: vyras, šeima, vaikai, namai, šiluma, iki gyvenimo pabaigos. Laimigas, gražus gyvenimas. Jos istorijai nepakaktų pabaigos: „Jie gyveno ilgai ir laimigai“. Jai reikėtų kažko viduje. Kažko, kas skambėtų kaip poezija – tyli, o kartais audringa ir griežta. Ji norėtų čia įrėžti pėdas, kurias kada kas atrastų. Ji turbūt tyliai ieškos žmogaus, kuriam būtų taip pat, ar kuris bent jau supras. O jei tokio žmogaus nėra, ji rinksis tai, ko jai nepakaks, nes žmogaus jai vis tiek reikės..