Žinai, kai dienos kvapai susimaišo su pavasario vėju ir lietum, su liūdesiu būnant čia ir saulėtu dangum, su lyrine muzika ir noru mylėt, su neviltim gyvent ir svajonėmis tikėt.. Kai viskas gimsta čia – mano širdyje, aš kartais tiek daug Tau turėčiau duoti. Tiek daug filosofinių, neišprendžaimų klausimų, apie kuriuos galėtume kalbėtis, tiek daug jausmų, kuriais galėčiau nepaliaujamai dalintis, tiek daug istorijų, kurias norėčiau papasakoti ir tiek daug kūrybos, kuria norėčiau su Tavim pasidalinti.. Bet ar Tu norėtum klausytis? Ar Tu norėtum klausytis manęs? Klausytis ne taip, kaip klausaisi draugų. Širdimi klausytis ir suprasti, ir padėti, ir paguosti, ir pagirti, ir paprasčiausiai mylėti.. Juk mylėti ir reiškia klausytis..
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą